Šuniškas savaitgalis

Ajajajajaj.... Ujujujujuj... Koks sunkus, koks žiaurus, koks varginantis tas šuniškas gyvenimas...

Grybai

Aštuonios valandos vaikščiojimo Dzūkijos miške. Gėris, galva nuo deguonies kiek svaigsta, kvepia viskas nuostabiai, grožis miško ašarą spaudžia, šiaip graudulys nuo viso gerumo ima. Atvažiavom traukinuku į Matuizas, pro jas, tada pro Šarkinės kaimą (koks gražus pavadinimas, negaliu, vien dėl pavadinimo norėč tokiam kaime gyvent :)), tada Bruknė gavo salotinę liemenę ir judėjimo laisvę, o žmogeliai supuolė prie grybų (kurių, beje, visai nedaug, ypač lyginant su pernai metais). O salotinė liemenė su atšvaitais baisiai praverčia miške: iš vienos pusės ji įspėja visokius dėdes brakonierius, kad čia TIKRAI ne vilkas, iš kitos - dėdes medžiotojus, kad šuo nėra valkataujantis. Iš trečios pusės, Bruknė miške taip sunkiai matoma, ypač ant baltų/pilkų samanų, kad ta liemenė tiesiog padeda nustatyti jos buvimo vietą :) Atrodo kaip kelių policijos pareigūnė, ne? :)

Nežinau gražesnės spalvos, nei tų samanų Dzūkijoj. Gyvai atrodo geriau, bet vis tiek...

Bruknė teigiamai įvertino samanų patalėlių minkštumą:

Pasivaikščiojimo rezultatas:
Dalis džiūsta ir nepaprastai skaniai kvepia, kita dalis ruošiasi keliauti į sluoksniuotos tešlos pyragaičius. Kaip gerai, kad grybais su Brukne visai nereikia dalintis :)

"Aš buvau negeras, nubausk mane" arba vilkšunių sado-mazo :)

Bruknė (Walkiria Girios dvasia) ir Semis (Staugūnas Sidabrinis vilkas)

Žiūrint nuotraukas reikėtų klausyti šito gabalo:

Gražuolė Palanga :D

Tiesą sakant, ne Palangoj, o netoli jos buvom, bet vis tiek ta "gražuolė Palanga" sukosi vis ant liežuvio galo. Daug nepasakojus, geriau nuotraukas sudėsiu :)

Pajūry vilkiūtė sėlino...

...buvo romantiška...
...uostinėjo...
...purtėsi...
...davėsi po vandenį...
...lyg buvo sugalvojus gelbėti skestančius, paskui suprato, kad šiaip jau niekas neskęsta, o bangos ant galvos virsta viena po kitos, tai greit grįžo :D...
...saulę lydėjo :)
Lyg tų linksmybių būtų maža, dar ir pajūrietis brolis Waidila su šeimininke Vike mus aplankė. Vaidžio nebuvau mačius jau porą metų, man atrodo jis su metais vis gražėja :) Baisiai dailus šuo, ir charakterio puikaus. Va koks:

O čia jie abu :)
Ketvertas linksmų draugiškų užpakalių :D

Va šitaip Bruknė nenorėjo išvažiuot... :( Sakė, o gal mes likim prie jūros gyvent, a?...

Dar tam pajūry gyvena va tokie didžiuliai žiogai...

... ir laaaabai darbštūs vorai. Stebėtinai gerai medžioja!


Smėlis dar bent savaitę byrės nuo mūsų visų :D

Lietus ir po lietaus

Ėjom pasivaikščiot su Brukne ir Deiviu - geru bičiuliu ir dideliu čekoslovakų vilkšunių mylėtoju.

Kol aš žolėse fotkinau kažkokį tekantį vandenį (šaltinis gal? Nelabai matosi per žoles)...

...Bruknė su Deiviu meilikavo visaip :)

O vėliau prasidėjo liūtis! Suspėjom palįsti po medžiais, bet vis tiek nemenkai sulijom. Bruknei aiškiai lietus patenka į ausis, tai mergina iš pradžių dar apsimetė, kad labai jai tas lietus patinka, bet paskui jau atrodė va šiaip:

O dar paskui bandė palįsti po lapeliu...

Tas didelis šviesus rutulys tai visai ne ateiviai, čia tik lietaus lašas. Dar ji bandė prisikast iki sausos žemės, kad pilvukas bent nešlaptų, bet paaiškėjo, jog lyja taip stipriai, kad tik atkasus sausą duobelę, ji iškart sušlampa :(

Laimė, lietus baigėsi taip pat staiga, kaip prasidėjo. Išlindo saulė, viskas pakvipo ir sužibo :) Gaila, fotoaparatas užfiksuoja tik mažytę viso to grožio dalį... (bet tai brač kaip gražu toj Lietuvoj!)

Nusipraususios gudobelės

Lašiukai, kapsintys nuo pušų spyglių
Saulė pro drėgnus lapus

Gyvas tunelis ir vilkiūkštė jo gale :)

Va kokia laiminga prieš saulę...

Ai, dar radom labai didelių ir gražių gilių, parsinešiau pilną kišenę, tik dar nežinau, kam :D

O prieš nosį, rodos, nuostabus savaitgalis... :)