Žiemojam

Gavom bart, kad nei nuotraukų naujų, nei šiaip kokių naujienų nebededam. Bet kad nėr kada - reikia sniegeliu atsidžiaugt, nes gi ta žiema ims ir prabėgs!
Tad daug nekomentuoju, rodau, ką Bruknė gero priveikė pastaruoju metu :)
Siautėjo su visokiais wushu fighter'iais :)

Aišku davėsi po miškus...
Bandė apsimest roginiu šunimi...
Truputį malonėjo papozuot su šeimininke :)
Bendravo su giminaičiais.
Meilikavo su Semiu
Lakstė kalneliais
Nedavė Atikai savo gardžiosios šakelės
Pozavo su krūtom petnešom :)

Ir šiaip buvo savo SAVIMI :)

Pasižadu pasitaisyti ir daugiau tokių ilgų pertraukų nedaryti :)

Šuniukai "Girios dvasioje"

Jei kas dar nežino iš kur gaunami tokie nerealūs žvėreliai kaip Bruknė, tai va galiu išduot paslaptį :)

Bruknė dokumentuose iš tikrųjų vadinasi Walkiria Girios dvasia, ir šiuo metu veislyne, kurio pirmagime Bruknė ir buvo, yra ŠUNIUKŲ! Ir labai tikėtina, kad labai paskubėjus, ten galima būtų rezervuoti kokią fantastišką mažylę (žinoma, tik labai atsakingiems ir protingiems šeimininkams!).

Taigi, labai siūlau užeiti čia ir dar čia ;)

Kitaip galiu ir aš susigundyt... :D

Jaunoji Bruknės draugė Atika labai žavisi vyresne tetule. Gerai, kad jaunimas turi autoritetų padorių (?), o ne paskui draugus iš gatvės eina, pakampėm rūko ir butelius daužo :D Atikai Bru patinka taip labai, kad net žaist sunkoka būna, nes vis noris tetai ausį palaižyt ar kaip kitaip pasigerint. Bruknė, kas keisčiausia, irgi yra labai draugiška mažėlei (nors šiaip ji juk mušeika raudona batareika), vizgina uodegą (!) ir kviečia ristynių :)

Kartu jos gali susirasti juodžiausią purvą ir po jį pabraidyti

Persikūnyja į dvigalvį princesių ėdiką slibiną
Atika

Bruknė

Tikrai, du čekoslovakai - dvigubai geriau nei vienas :)

Už nuotraukas ačiū Aistei, Atikos šeimininkei :)

Buvau neištikima

Būtų gerai, kad Bru šitų nuotraukų nepamatytų...

Trumpas įsimylėjimas... Bet nepamirštamas :) Rėjus, gražuolis ilgaplaukis vokietukas iš Laukinės vilkauogės.

Ech...

Spalis Vilniuje

Toks gražus ruduo, kad nėra kada rašyti - visą laisvą laiką norisi spoksoti į medžius, aikčioti dėl jų spalvų ir ilgas valandas valkatauti po miestą :) Sekmadienį prie pasivaikščiojimo po Užupį prisijungė ir Aistė su Atika, dėl to net nuotraukų kelias turime :) Ačiū, mergaitės :-*

Šuniškas savaitgalis

Ajajajajaj.... Ujujujujuj... Koks sunkus, koks žiaurus, koks varginantis tas šuniškas gyvenimas...

Grybai

Aštuonios valandos vaikščiojimo Dzūkijos miške. Gėris, galva nuo deguonies kiek svaigsta, kvepia viskas nuostabiai, grožis miško ašarą spaudžia, šiaip graudulys nuo viso gerumo ima. Atvažiavom traukinuku į Matuizas, pro jas, tada pro Šarkinės kaimą (koks gražus pavadinimas, negaliu, vien dėl pavadinimo norėč tokiam kaime gyvent :)), tada Bruknė gavo salotinę liemenę ir judėjimo laisvę, o žmogeliai supuolė prie grybų (kurių, beje, visai nedaug, ypač lyginant su pernai metais). O salotinė liemenė su atšvaitais baisiai praverčia miške: iš vienos pusės ji įspėja visokius dėdes brakonierius, kad čia TIKRAI ne vilkas, iš kitos - dėdes medžiotojus, kad šuo nėra valkataujantis. Iš trečios pusės, Bruknė miške taip sunkiai matoma, ypač ant baltų/pilkų samanų, kad ta liemenė tiesiog padeda nustatyti jos buvimo vietą :) Atrodo kaip kelių policijos pareigūnė, ne? :)

Nežinau gražesnės spalvos, nei tų samanų Dzūkijoj. Gyvai atrodo geriau, bet vis tiek...

Bruknė teigiamai įvertino samanų patalėlių minkštumą:

Pasivaikščiojimo rezultatas:
Dalis džiūsta ir nepaprastai skaniai kvepia, kita dalis ruošiasi keliauti į sluoksniuotos tešlos pyragaičius. Kaip gerai, kad grybais su Brukne visai nereikia dalintis :)