Ėmėm ir nukeliavome :D
Milda (grifoniukų Kuko ir Jumio šeimininkė) ėmė ir nuvairavo tuos 1100km į priekį ir tiek pat atgal. O kas čia mums. Nepaisant fakto, kad Tomtom'ą (čia tas daiktas, kuris sako, kur reikia važiuoti) buvo apsėdęs velnias ir Tomtom'as bandė mus nuvilioti į kapines, į miškus, dar kažkur... Nepaisant to, kad kaimyninėje Lenkijoje keliai apsimeta arimais, o arimai keliais. Ėmėm ir nuvažiavom. Ir retai tokios smagios kelionės išpuola. Kikenome visas dienas nenustodamos. Aptikome parduotuvę, kuri kiaurus metus prekiauja kalėdiniais eglučių žaisliukais - tokiais "tikrais", iš vaikystės. Va vitrina kokia:
Prikirtome guliašo su kniedlikais. Išmokome pėsčiomis įveikti geležinkelio mazgus, viadukus bei greitkelius :D Susidraugavome su mūsų ištvermingojo obuolmušio O.Pelėno bičiuliu ponu Tramvajumi. Dar truputį kikenome:
Pamatėme, kaip atrodo Karlo tiltas be turistų ir prekeivių (nuostabiai). Susitikome su Virgeliu :) Dar kartą žavėjomės Praha. Beje, jei jūs gyvenate čia
susisiekite su manimi :) Ačiū :)
Bruknė džiugino turistus ir vietinius gyventojus. Ją glostė policininkai, fotografavo miesto svečiai, su ja laisvai lankėmės kavinėse, keliavome ponu Tramvajumi ir antsnukio niekam neprireikė. Kažkoks ponas rodė savo šuns nuotraukas telefone. O kitas pasakojo, kaip jo šuniukas, maitinamas iš buteliuko, mala savo letenėlėmis :)
Visų svarbiausia, apsilankėme pas gražuolį Amore Mio
Srdcervįč (veislyno pavadinimas, beje, verčiamas kaip "Širdgėla"). Bruknė truputį maivėsi (jai patinka vyresni :)), bet Amore buvo atkaklus ir džentelmeniškas, tad... tikimės, kad šįkart Bruknė nebesimaivys ir po poros mėnesių džiaugsimės naujagimiais vilkiūkščiais. Gaila, kad sunku buvo susikalbėti su žaviaja Amore šeimininke Daniela, matyt laikas mokytis čekų kalbos - pravers gyvenant su čekoslovakų vilkšuniu... :) Iš kitos pusės, daug pasakyti galima ir šypsenomis bei gestais :D
Kadangi orai mūsų nelepino, nuotraukos, švelniai tariant, neypatingos. Dedu tik vieną:
Tikiuosi, Mildai bus pavykus kokia viena geresnė :) Daugiau apie būsimus tėvelius mūsų nuostabiojoje duombazėje www.wolfdog.org
čia .
Dar kartą labai labai labai ačiū Mildai, kuri "pasirašė ant avantiūros" ir vežė mudvi abidvi tokį tolimą kelią. Žaviuosi tavo ištverme, ramybe ir nebūk tu geriau bambeklė kai užaugsi, ok? :D
Ir dar sulaukėme svečių - apsilankė grifoniukai. Labai juokinga, nes tokiu oru grifoniukai laukan turėtų eiti apsirengę. Rengimo darbus pradėjom nuo Jumio - bandėm pataikyt jo miniatiūrines letenėles į kamufliažinės striukytės rankovę, man nesisekė, Levui irgi nesisekė. Galiausiai nusispjovėm ir ėjom laukan kaip visi šunys. Ir nieko. Rimti gyvūnai tie grifoniukai. Gaila nepavyksta nufotkint, kaip Bruknė Jumį bando letena parident :D
