2011 m. rugsėjo 9 d., penktadienis

Lietus ir po lietaus

Ėjom pasivaikščiot su Brukne ir Deiviu - geru bičiuliu ir dideliu čekoslovakų vilkšunių mylėtoju.

Kol aš žolėse fotkinau kažkokį tekantį vandenį (šaltinis gal? Nelabai matosi per žoles)...

...Bruknė su Deiviu meilikavo visaip :)

O vėliau prasidėjo liūtis! Suspėjom palįsti po medžiais, bet vis tiek nemenkai sulijom. Bruknei aiškiai lietus patenka į ausis, tai mergina iš pradžių dar apsimetė, kad labai jai tas lietus patinka, bet paskui jau atrodė va šiaip:

O dar paskui bandė palįsti po lapeliu...

Tas didelis šviesus rutulys tai visai ne ateiviai, čia tik lietaus lašas. Dar ji bandė prisikast iki sausos žemės, kad pilvukas bent nešlaptų, bet paaiškėjo, jog lyja taip stipriai, kad tik atkasus sausą duobelę, ji iškart sušlampa :(
Laimė, lietus baigėsi taip pat staiga, kaip prasidėjo. Išlindo saulė, viskas pakvipo ir sužibo :) Gaila, fotoaparatas užfiksuoja tik mažytę viso to grožio dalį... (bet tai brač kaip gražu toj Lietuvoj!)
Nusipraususios gudobelės


Lašiukai, kapsintys nuo pušų spyglių
Saulė pro drėgnus lapus

Gyvas tunelis ir vilkiūkštė jo gale :)


Va kokia laiminga prieš saulę...

Ai, dar radom labai didelių ir gražių gilių, parsinešiau pilną kišenę, tik dar nežinau, kam :D

O prieš nosį, rodos, nuostabus savaitgalis... :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą