Paskutinės žiemos dienos

Jau kaip ir norisi to pavasario. Tik faktas, kad šunys taip mėgaujasi žiema, dar sulaiko nuo bambėjimo tema "greičiau jau atšiltų". Šiandien vėl siuto Bruknė ir Bono, kaip tas laikas bėga, mažiukas vaikas jau praaugo mamą :) 

Šitaip sniegas patinka Bruknei:

O šitaip sniegas patinka Bono:

Šitaip Bruknė graužia pagalius, o Bono šitaip irgi jų norėtų :) 

Va tokia graži mano mažoji pilkoji pabaisa:

Ir va toks rimtas pilkosios pabaisos mažvaikis Bono:

Taip vilkučiai nori sūūūūrio :) 

O šitaip Bono neva bučiuoja mamą, o iš tikrųjų snukiu stumia jos snukį toliau nuo šeimininko rankos, kurioje yra sūrio :) 

Bruknė ir Bono

Šiandien į svečius užsuko Ruslanas su Bruknės vaikiūkščiu Bono (Aidas iš girios Kvepia pelynais), tai išėjom po kalnelius pasiautėt, juk toks tobulas sekmadienis, saulė, sniegas, jokio vėjo, nuostabu :) Boniukas jau beveik pasivijęs mamą ūgiu, galva, kaip patinui ir priklauso, už mamos jau didesnė. Negaliu atsidžiaugt jo kailiu - tankiu, turtingu, šiurkščiu, o ir šiaip nors jam dar tik 6 mėnesiai, jis ant akių keičiasi ir iš drimbos koldūno ima virst tvirtu, stipriu, greitu vilku.

Bono kaišioja snukį į sniegą ir kaifuoja :)

Mamka ir vaikas sutartinai šniukštinėja

Bono vis dar slepiasi sniege

Boniukas visame gražume

Pilkis :)

Su tokiu kailiu tai tik sniege ir gulėt

Labai Saulėtas Bono ir mamka fone

Priguliau poguliuko prieš saulytę su kavos termosu

Ji su manim niekada nenori pozuot :D

Boniukas

Slėpynės

Pašėlusi mamka

Bru visame gražume

Su Ruslanu

Truputį griūnam į šoną :D

Bruknė parbėga

Labai nuolanki ir švelni apgavikės, vagylkos ir mušeikos mina :D

Dar truputis parbėgančios Bruknės

Jei ne rogučių vėžios, apsimestumėm kad National Geographic, Bono jau beveik lygus su mama.

Karčiai kaip tų vilkų iš seno multiko apie Mauglį

Va koks didelis jau, tuoj šeimininką praaugs :D

Atkreipkit dėmesį į šešėlį ant medžio :)

Atnaujintas puslapis!

Po ilgo tingėjimo dar ir puslapį prisėdus atnaujinau! Štai jis -
  www. kvepia-pelynais.lt

O čia truputis informacijos, kuri gali būti aktuali tiems, kurie planuoja įsigyti čekoslovakų vilkšunį :)

Pusmetukai

Taip, aš neatsakinga blogerė, tiesa. Kalta. Kalta kalta kalta. Žvėrys auga kaip ant mielių, Bruknė mėgaujasi žiema, o aš tingiu rašyti. Bet negaliu nepasidžiaugti - mažiukams jau suėjo pusė metų, auga gražūs, tvirti, gauruoti bernai. Va kokie:
Alutis dylio Kvepia pelynais (namie Ali) gyvena Ukmergėje ir yra va toks bjaurus maisto reikalautojas:


Aidas iš girios Kvepia pelynais (namie Bono) gyvena čia pat, Vilniuje ir yra įtartinai meilus tamsus koldūnėlis:

Akiplėša vilkas Kvepia pelynais (namie Gregas, bet man jis vis tiek truputį Antaniukas :)) visiškai pateisina savo vardą - žaisdamas nevengia net ir mamai dantimis į užpakalį įsegti :) 

Aitvaras viesulu Kvepia pelynais (namie Toras) irgi puikiai patvirtina, kad kaip laivą pavadinsi, taip jis ir plauks. Ilgakojis su batareika po uodega.

Į Lenkiją išvažiavęs mažius Akivaras auštant Kvepia pelynais (namie Aki) šeimininkų apibūdinamas kaip "little devil", nelabai turiu ką pridurt :D

O Bruknė... O Bruknė ką :) Ji kaip visada - alkana ir įžūli, tiesiog dieviškai neatsispiriamai bjauri kalė.

Laukinukai

Mažyliai auga tiesiog akyse - ėda žalią mėsą bei žuvį, domisi knygomis, kompaktais ir elektros laidais, nemėgsta būti uždaryti ir jau puikiai žino, kad šaldytuvas yra labai geras daiktas :)